- išprovokuoti
- išprovokúoti tr. 1. sukurstyti imtis kokių veiksmų, priversti išsiduoti: Kristupas nori žodžiais išprovokuoti Vilių. Bet Vilius tyli I.Simon. | refl.: Svarbu, kad nebūtų išsišokimų, nes taip galime tik be reikalo išsiprovokuoti ir visus ateities planus sugadinti rš. 2. provokaciniais veiksmais sukelti kokį įvykį, reiškinį: Imperializmo agentai stengiasi vienaip ar kitaip išprovokuoti naują karą (sov.) sp. 3. paskatinti: Plaučių sužeidimas neretai išprovokuoja tuberkuliozės paūmėjimą rš. Jei sėjos laikas neatėjo, reikia dar kartą išprovokuoti piktžolių dygimą, kad būtų galima jas sunaikinti rš. \ provokuoti; išprovokuoti; suprovokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.